Nauja Nyderlandų patikos biurų priežiūros įstatymo pataisa ir nuolatinės gyvenamosios vietos suteikimas
Pastaraisiais metais Nyderlandų pasitikėjimo sektorius tapo labai reguliuojamu sektoriumi. Patikėjimo įstaigos Nyderlanduose yra griežtai prižiūrimos. Priežastis ta, kad reguliuotojas ilgainiui suprato ir suprato, kad pasitikėjimo įstaigoms gresia didžiulė rizika įsitraukti į pinigų plovimą ar vykdyti verslą su nesąžiningomis šalimis. Tam, kad būtų galima prižiūrėti patikos biurus ir reguliuoti sektorių, 2004 m. Įsigaliojo Nyderlandų patikos biurų priežiūros įstatymas (Wtt). Remiantis šiuo įstatymu, patikėjimo biurai turi atitikti kelis reikalavimus, kad galėtų vykdyti savo veiklą. Neseniai buvo priimtas dar vienas Wtt pakeitimas, kuris įsigaliojo 1 m. Sausio 2019 d. Šis teisės akto pakeitimas, be kita ko, reiškia, kad buveinės teikėjo apibrėžimas pagal Wtt tapo platesnis. Dėl šios pataisos daugiau institucijų patenka į Wtt taikymo sritį, o tai gali turėti didelių padarinių šioms įstaigoms. Šiame straipsnyje bus paaiškinta, ką reiškia Wtt pakeitimas atsižvelgiant į nuolatinės gyvenamosios vietos suteikimą ir kokios praktinės pakeitimo pasekmės yra šioje srityje.
1. Nyderlandų patikos biuro priežiūros akto aplinkybės
Patikėjimo įstaiga yra juridinis asmuo, įmonė ar fizinis asmuo, kuris profesionaliai ar komerciškai teikia vieną ar daugiau pasitikėjimo paslaugų, kartu su kitais juridiniais asmenimis ar bendrovėmis ar be jų. Kaip jau nurodo Wtt pavadinimas, patikėjimo biurai yra prižiūrimi. Priežiūros institucija yra Nyderlandų centrinis bankas. Neturint Nyderlandų centrinio banko leidimo, patikėjimo įstaigoms neleidžiama veikti iš ofisų Nyderlanduose. Be kitų dalykų, Wtt apima patikėjimo biuro apibrėžimą ir reikalavimus, kuriuos turi atitikti patikėjimo biurai Nyderlanduose, kad gautų leidimą. Wtt klasifikuoja penkias pasitikėjimo paslaugų kategorijas. Organizacijos, teikiančios šias paslaugas, yra apibrėžiamos kaip patikėjimo biuras ir, remiantis Wtt, reikalingas leidimas. Tai liečia šias paslaugas:
- buvimas juridinio asmens ar įmonės direktoriumi ar partneriu;
- adreso ar pašto adreso pateikimas kartu su papildomų paslaugų teikimu (nuolatinės gyvenamosios vietos plius teikimas);
- pasinaudojimas kanalų įmone kliento naudai;
- pardavimas ar tarpininkavimas parduodant juridinius asmenis;
- veikdamas kaip patikėtinis.
Nyderlandų valdžios institucijos turėjo įvairių priežasčių įvesti Wtt. Prieš įvedant „Wtt“, pasitikėjimo sektorius nebuvo arba beveik nebuvo atvaizduotas, ypač atsižvelgiant į didelę mažesnių patikos biurų grupę. Įvedus priežiūrą, būtų galima geriau suprasti pasitikėjimo sektorių. Antroji Wtt įvedimo priežastis yra ta, kad tarptautinės organizacijos, tokios kaip Finansinių veiksmų darbo grupė, nurodė padidėjusią riziką patikos biurams įsitraukti, be kita ko, į pinigų plovimą ir mokesčių vengimą. Anot šių organizacijų, pasitikėjimo sektoriuje kilo vientisumo rizika, kurią reikėjo padaryti valdomą reguliavimo ir priežiūros priemonėmis. Šios tarptautinės institucijos taip pat rekomendavo priemones, įskaitant principą „pažink savo klientą“, kuris daugiausia dėmesio skiria nepaperkamoms verslo operacijoms ir kur pasitikėjimo biurai turi žinoti, su kuo jie užsiima verslu. Siekiama užkirsti kelią verslui vykdyti apgaulingas ar nusikalstamas šalis. Paskutinė Wtt įvedimo priežastis yra ta, kad savireguliacija, susijusi su patikos biurais Nyderlanduose, nebuvo laikoma pakankama. Ne visiems patikos biurams buvo taikomos vienodos taisyklės, nes ne visi biurai buvo sujungti filiale ar profesinėje organizacijoje. Be to, trūko priežiūros institucijos, kuri galėtų užtikrinti taisyklių vykdymą. [1] Tada Wtt užtikrino, kad būtų nustatytas aiškus pasitikėjimo biurų reguliavimas ir kad būtų išspręstos minėtos problemos.
2. Gyvenamosios vietos ir paslaugų teikimo apibrėžimas
Nuo Wtt įvedimo 2004 m., Buvo reguliariai keičiamos šio įstatymo pataisos. 6 m. Lapkričio 2018 d. Nyderlandų senatas priėmė naują Wtt. Su nauju Nyderlandų patikos biurų priežiūros aktu 2018 (Wtt 2018), kuris įsigaliojo 1 m. Sausio 2019 d., Reikalavimai, kuriuos pasitikėjimo biurai turi atitikti, tapo griežtesni, o priežiūros institucija turi daugiau prieinamų priemonių. Šis pakeitimas, be kita ko, išplėtė „nuolatinės gyvenamosios vietos suteikimo“ sąvoką. Pagal seną Wtt ši paslauga buvo laikoma patikimumo paslauga: adreso juridiniam asmeniui suteikimas kartu su papildomų paslaugų teikimu. Tai taip pat vadinama plius nuolatinės gyvenamosios vietos suteikimas.
Visų pirma, svarbu suprasti, ką būtent reiškia nuolatinės gyvenamosios vietos suteikimas. Pasak Wtt, nuolatinė gyvenamoji vieta yra pašto ar lankymo adreso pateikimas nurodymu arba juridiniam asmeniui, įmonei ar fiziniam asmeniui, nepriklausančiam tai pačiai grupei kaip adreso teikėjas. Jei adresą teikiantis subjektas, be šios nuostatos, teikia ir papildomas paslaugas, mes kalbame apie „plius buveinės“ teikimą. Remiantis Wtt, ši veikla kartu laikoma pasitikėjimo tarnyba. Pagal senąją Wtt buvo susijusios šios papildomos paslaugos:
- patarimų ar pagalbos teikimas privatinės teisės srityje, išskyrus priėmimo veiksmus;
- mokesčių patarimų teikimas arba mokesčių deklaracijų ir susijusių paslaugų priežiūra;
- vykdyti veiklą, susijusią su metinių ataskaitų rengimu, vertinimu ar auditu ar administravimo elgesiu;
- įdarbinant direktorių juridiniam asmeniui ar įmonei;
- kita papildoma veikla, paskirta bendruoju administraciniu įsakymu.
Gyvenamosios vietos teikimas kartu su vienos iš aukščiau paminėtų papildomų paslaugų teikimu yra laikomas pasitikėjimo paslauga pagal senąją Wtt. Organizacijos, teikiančios šį paslaugų derinį, privalo turėti leidimą, pasak Wtt.
Pagal „Wtt 2018“ papildomos paslaugos buvo šiek tiek pakeistos. Dabar jis susijęs su šia veikla:
- teisinių patarimų arba pagalbos teikimas, išskyrus priėmimo veiksmus;
- rūpintis mokesčių deklaracijomis ir susijusiomis paslaugomis;
- vykdyti veiklą, susijusią su metinių ataskaitų rengimu, vertinimu ar auditu ar administravimo elgesiu;
- įdarbinant direktorių juridiniam asmeniui ar įmonei;
- kita papildoma veikla, paskirta bendruoju administraciniu įsakymu.
Akivaizdu, kad papildomos paslaugos pagal „Wtt 2018“ mažai kuo skiriasi nuo papildomų paslaugų pagal senąją „Wtt“. Pirmame punkte patarimo apibrėžimas yra šiek tiek išplėstas, o mokesčių patarimų teikimas iš apibrėžimo išbrauktas, tačiau kitaip jis susijęs su beveik tomis pačiomis papildomomis paslaugomis.
Nepaisant to, lyginant „Wtt 2018“ su senąja „Wtt“, galima pastebėti didelį pokytį teikiant nuolatinę gyvenamąją vietą. Pagal Wtt 3 4 straipsnio 2018 dalies b punktą draudžiama vykdyti veiklą be leidimo, remiantis šiuo įstatymu, skirtą tiek pašto, tiek apsilankymo adresams, kaip nurodyta skiltyje. b) pasitikėjimo paslaugų apibrėžimą ir teikiant toje dalyje nurodytas papildomas paslaugas to paties fizinio asmens, juridinio asmens ar įmonės naudai.[2]
Šis draudimas atsirado todėl, kad dažnai teikiama nuolatinė gyvenamoji vieta ir teikiamos papildomos paslaugos atskirtas praktikoje, o tai reiškia, kad šias paslaugas nevykdo ta pati šalis. Pavyzdžiui, viena šalis atlieka papildomas paslaugas, o tada klientas susisiekia su kita šalimi, teikiančia nuolatinę gyvenamąją vietą. Kadangi papildomų paslaugų teikimo ir nuolatinės gyvenamosios vietos teikimo nevykdo ta pati šalis, mes iš principo nekalbame apie pasitikėjimo tarnybą, kaip sena Wtt. Atskyrus šias paslaugas, pagal senąją Wtt taip pat nereikia leidimo, taigi išvengiama prievolės gauti šį leidimą. Siekiant užkirsti kelią šiam pasitikėjimo paslaugų atskyrimui ateityje, į „Wtt 3“ 4 straipsnio 2018 dalies b punktą įtrauktas draudimas.
3. Patikos paslaugų atskyrimo draudimo praktinės pasekmės
Pagal seną Wtt, paslaugų teikėjų, kurie atskiria gyvenamosios vietos teikimą ir papildomos veiklos vykdymą ir kurias šias paslaugas teikia skirtingos šalys, veikla nepatenka į pasitikėjimo paslaugos apibrėžimą. Tačiau, remiantis Wtt 3 4 straipsnio 2018 dalies b punkto nuostatomis, toms šalims, kurios atskiria pasitikėjimo tarnybas, taip pat draudžiama vykdyti tokią veiklą be leidimo. Tai reiškia, kad šalims, norinčioms tęsti savo veiklą tokiu būdu, reikalingas leidimas, todėl jos taip pat yra prižiūrimos Nyderlandų nacionalinio banko.
Draudimas reiškia, kad paslaugų teikėjai teikia pasitikėjimo paslaugą pagal „Wtt 2018“, kai jie vykdo veiklą, kuria siekiama tiek suteikti nuolatinę gyvenamąją vietą, tiek teikti papildomas paslaugas. Taigi paslaugų teikėjui neleidžiama teikti papildomų paslaugų ir vėliau susisiekti su savo klientu su kita šalimi, teikiančia nuolatinę gyvenamąją vietą, neturint Wtt leidimo. Be to, paslaugų teikėjas yra neleidžiama veikti kaip tarpininkui, nesant leidimo klientui susisiekti su įvairiomis šalimis, kurios gali teikti nuolatinę gyvenamąją vietą ir teikti papildomas paslaugas.[3] Taip yra net tada, kai šis tarpininkas pats neteikia nuolatinės gyvenamosios vietos ir neteikia papildomų paslaugų.
4. Klientų nukreipimas į konkrečius nuolatinės gyvenamosios vietos teikėjus
Praktikoje dažnai būna šalių, kurios teikia papildomas paslaugas ir vėliau nukreipia klientą pas konkretų nuolatinės gyvenamosios vietos teikėją. Už šį siuntimą nuolatinės gyvenamosios vietos paslaugų teikėjas dažnai moka komisinį mokestį klientui nukreipusiai šaliai. Tačiau, remiantis „Wtt 2018“, nebeleidžiama, kad paslaugų teikėjai bendradarbiautų ir sąmoningai atskirtų savo paslaugas, kad būtų išvengta „Wtt“. Kai organizacija teikia papildomas paslaugas klientams, neleidžiama nukreipti šių klientų pas konkrečius nuolatinės gyvenamosios vietos teikėjus. Tai reiškia, kad šalys bendradarbiauja siekdamos išvengti Wtt. Be to, kai už komisinius gauna komisinius, akivaizdu, kad šalys bendradarbiauja ir yra atskirtos pasitikėjimo paslaugos.
Atitinkamame Wtt straipsnyje kalbama apie veiklos vykdymą siekiama tiek pašto ar lankymo adreso tiekimas, tiek papildomų paslaugų teikimas. Pakeitimo memorandume nurodoma suartinant klientą su skirtingomis šalimis. [4] „Wtt 2018“ yra naujas įstatymas, todėl šiuo metu nėra teismo sprendimų dėl šio įstatymo. Be to, atitinkamoje literatūroje aptariami tik šio įstatymo pokyčiai. Tai reiškia, kad šiuo metu dar nėra aišku, kaip įstatymas veiks praktiškai. Todėl šiuo metu nežinome, kurie veiksmai tiksliai patenka į „siekiama“ ir „kontakto su jais“ apibrėžimus. Todėl šiuo metu negalima pasakyti, kurie veiksmai patenka į Wtt 3 4 straipsnio 2018 dalies b punkto draudimą. Tačiau neabejotinai tai yra slenkanti skalė. Laikoma, kad nuoroda į konkrečius nuolatinės gyvenamosios vietos teikėjus ir komisinių už šiuos siuntimus gavimas yra klientų susisiekimas su nuolatinės gyvenamosios vietos teikėju. Rekomendavimas konkrečių nuolatinės gyvenamosios vietos teikėjų, su kuriais žmogus turi gerą patirtį, kelia riziką, nors klientas iš esmės nėra tiesiogiai nukreiptas į nuolatinės gyvenamosios vietos teikėją. Tačiau šiuo atveju minimas konkretus nuolatinės gyvenamosios vietos teikėjas, su kuriuo klientas gali susisiekti. Yra didelė tikimybė, kad tai bus vertinama kaip „susisiekimas su klientu“ su nuolatinės gyvenamosios vietos teikėju. Galų gale, tokiu atveju klientas neturi pats stengtis rasti nuolatinės gyvenamosios vietos teikėją. Vis dar kyla klausimas, ar kalbame apie „kliento susisiekimą“, kai klientas nukreipiamas į užpildytą „Google“ paieškos puslapį. Taip yra todėl, kad tai darydamas nerekomenduojamas konkretus nuolatinės gyvenamosios vietos teikėjas, tačiau įstaiga klientui pateikia nuolatinės gyvenamosios vietos teikėjų pavadinimus. Norint išsiaiškinti, kurie veiksmai tiksliai patenka į draudimo taikymo sritį, teisinė nuostata turės būti toliau plėtojama teismų praktikoje.
5. Išvada
Akivaizdu, kad „Wtt 2018“ gali sukelti didelių padarinių šalims, kurios teikia papildomas paslaugas, ir tuo pačiu nukreipia savo klientus į kitą šalį, kuri gali teikti nuolatinę gyvenamąją vietą. Pagal senąją Wtt šios įstaigos nepatenka į Wtt taikymo sritį, todėl, remiantis Wtt, jiems nebuvo reikalingas leidimas. Tačiau nuo tada, kai įsigaliojo „Wtt 2018“, yra draudimas vadinamuoju pasitikėjimo paslaugų atskyrimu. Nuo šiol įstaigos, kurios vykdo veiklą, kurios pagrindinis tikslas yra tiek gyvenamosios vietos tiekimas, tiek papildomų paslaugų teikimas, patenka į Wtt taikymo sritį ir joms pagal šį įstatymą reikia gauti leidimą. Praktiškai yra daug organizacijų, kurios teikia papildomas paslaugas ir nukreipia savo klientus į nuolatinės gyvenamosios vietos teikėją. Už kiekvieną nurodytą klientą jie gauna komisinius iš nuolatinės gyvenamosios vietos teikėjo. Tačiau nuo tada, kai įsigaliojo „Wtt 2018“, paslaugų teikėjams nebeleidžiama bendradarbiauti ir sąmoningai atskirti paslaugas, kad būtų išvengta „Wtt“. Todėl šiuo pagrindu veikiančios organizacijos turėtų kritiškai įvertinti savo veiklą. Šios organizacijos turi dvi galimybes: jos koreguoja savo veiklą arba patenka į Wtt taikymo sritį, todėl joms reikia leidimo ir jas kontroliuoja Nyderlandų centrinis bankas.
Susisiekite su mumis
Jei turite klausimų ar komentarų perskaitę šį straipsnį, nedvejodami susisiekite su p. Maksimas Hodakas, advokatas Law & More per maxim.hodak@lawandmore.nl arba p. Tomas Meevis, advokatas Law & More paštu tom.meevis@lawandmore.nl arba skambinkite +31 (0) 40-3690680.
[1] K. Frielink, „Toezicht Trustkantoren“ Nederlanduose, „Deventer“: „Wolters Kluwer Nederland 2004“.
[2] Kamerstukken II 2017/18, 34 910, 7 („Nota van Wijziging“).
[3] Kamerstukken II 2017/18, 34 910, 7 („Nota van Wijziging“).
[4] Kamerstukken II 2017/18, 34 910, 7 („Nota van Wijziging“).