Susirgę ir susirgę darbuotojai turi vykdyti tam tikras pareigas. Sergantis darbuotojas privalo pranešti apie susirgimą, pateikti tam tikrą informaciją ir laikytis kitų taisyklių. Kai įvyksta pravaikštos, tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi teises ir pareigas. Trumpai tariant, tai yra pagrindiniai darbuotojo įsipareigojimai:
- Susirgęs darbuotojas privalo pranešti darbdaviui. Darbdavys turi nurodyti, kaip darbuotojas gali tai padaryti. Susitarimai dėl neatvykimo į darbą paprastai nustatomi neatvykimo į darbą protokole. Neatvykimo protokolas yra neatvykimo politikos dalis. Jame išdėstytos pravaikštų taisyklės ir pranešimai apie nedarbingumą, pravaikštų registravimas, pravaikštų priežiūra ir reintegracija (ilgalaikio) pravaikštos atveju.
- Kai tik darbuotojui pagerėja, jis turėtų apie tai pranešti.
- Ligos metu darbuotojas privalo informuoti darbdavį apie gijimo procesą.
- Darbuotojas taip pat turi būti pasiekiamas pasitikrinti ir atsiliepti į įmonės gydytojo skambutį. Darbuotojas privalo bendradarbiauti reintegruojantis.
Kai kuriose darbo srityse gali būti sudaryta kolektyvinė sutartis. Juose gali būti susitarimų dėl pravaikštų. Šie susitarimai yra pagrindiniai darbdaviui ir darbuotojui.
Ligos laikotarpiu: atsigavimo ir reintegracijos darbas.
Tiek darbuotojas, tiek darbdavys yra suinteresuoti darbuotojo pasveikimu ir reintegracija. Atsigavimas leidžia darbuotojui tęsti darbą ir išvengti bedarbio. Be to, dėl ligos gali sumažėti pajamos. Darbdaviui sergantis darbuotojas reiškia darbo jėgos trūkumą ir įpareigojimą toliau mokėti atlyginimą be jokio quid pro quo.
Jei paaiškėja, kad darbuotojas sirgs ilgiau, darbuotojas turi bendradarbiauti reintegracijos procese. Reintegracijos procese darbuotojui taikomos šios pareigos (DK 7:660a straipsnis):
- Darbuotojas turi bendradarbiauti kuriant, koreguojant ir įgyvendinant veiksmų planą.
- Darbuotojas turi priimti darbdavio pasiūlymą atlikti darbą, kuris kvalifikuojamas kaip tinkamas darbas.
- Darbuotojas turėtų bendradarbiauti imdamasis pagrįstų priemonių, kurios užtikrintų reintegraciją.
- Apie neatvykimą darbuotojas turi informuoti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą.
Reintegracijos procesas susideda iš šių etapų:
- Darbuotojas suserga. Susirgę jie privalo pranešti darbdaviui, apie tai nedelsiant (per septynias dienas) pranešama darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai.
- Nepraėjus šešioms savaitėms, darbuotojų sveikatos ir saugos tarnyba įvertina, ar nėra (galimai) ilgalaikio nedarbingumo dėl ligos.
- Per šešias savaites sveikatos ir saugos tarnyba pateikia problemos analizę. Atlikdama šią analizę, sveikatos ir saugos tarnyba pateikia informaciją apie pravaikštas, susijusias aplinkybes ir reintegracijos galimybes.
- Nepraėjus aštuonioms savaitėms, darbdavys su darbuotoju susitaria dėl veiksmų plano.
- Darbdavys ir darbuotojas reguliariai, bent kartą per šešias savaites, aptariamas veiksmų planas.
- Po 42 savaičių apie darbuotojo ligą bus pranešta UWV.
- Po to atliekamas pirmųjų metų vertinimas.
- Po maždaug 88 ligos savaičių darbuotojas gaus laišką iš UWV su daugiau informacijos apie tai, kaip kreiptis dėl WIA išmokų.
- Po 91 savaitės pateikiamas galutinis įvertinimas, apibūdinantis reintegracijos būklę.
- Ne vėliau kaip likus 11 savaičių iki WIA išmokos pradžios, darbuotojas kreipiasi dėl WIA pašalpos ir reikalauja reintegracijos ataskaitos.
- Po dvejų metų tolesnis darbo užmokesčio mokėjimas nutrūksta ir darbuotojas gali gauti WIA išmokas. Iš esmės darbdavio prievolė toliau mokėti atlyginimą baigiasi po dvejų metų ligos (104 savaičių). Tada darbuotojas gali gauti WIA išmokas.
Nuolatinis atlyginimas ligos atveju
Sergančiam darbuotojui, turinčiam neterminuotą ar laikiną darbo sutartį, darbdavys ir toliau privalo mokėti ne mažiau kaip 70% paskutinio uždirbto atlyginimo ir atostogų išmokos. Ar darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje yra didesnis procentas? Tada darbdavys privalo laikytis. Tolesnio mokėjimo trukmė priklauso nuo laikinos arba nuolatinės sutarties, daugiausia 104 savaites.
Taisyklės per šventes
Sergančiam darbuotojui sukaupiama tiek atostogų, kiek ir nesergančiam darbuotojui, kuris gali atostogauti ligos metu. Tačiau tam darbuotojas turi prašyti darbdavio leidimo. Patiems tai įvertinti negali būti lengva. Todėl darbdavys gali paprašyti įmonės gydytojo patarimo. Įmonės gydytojas gali nustatyti, kiek tos atostogos prisideda prie sergančio darbuotojo sveikatos. Tada darbdavys, iš dalies remdamasis šiuo patarimu, nusprendžia, ar sergantis darbuotojas gali išeiti atostogų. Ar darbuotojas suserga atostogų metu? Taisyklės galioja ir tada. Net atostogų metu darbuotojas privalo pranešti apie susirgimą. Jei darbuotojas yra Nyderlanduose, darbdavys gali nedelsiant pradėti konsultacijas dėl pravaikštų. Ar darbuotojas užsienyje serga? Tada jie turi pranešti apie susirgimą per 24 valandas. Darbuotojas taip pat turi būti prieinamas. Dėl to susitarkite iš anksto.
Ką daryti, jei darbuotojas nesilaiko?
Kartais sergantis darbuotojas nesilaiko sudarytų susitarimų ir dėl to nepakankamai bendradarbiauja reintegruodamasis. Pavyzdžiui, jei darbuotojas yra užsienyje ir kelis kartus neatvyko į įmonės gydytojo paskyrimą arba atsisako atlikti tinkamą darbą. Dėl to darbdaviui gresia UWV nuobauda, ty tolesnis atlyginimo mokėjimas ligos metu iki trečių metų. Tokiu atveju darbdavys gali imtis priemonių. Patarimas – pradėti pokalbį su darbuotoju ir aiškiai pasakyti, kad jis turi bendradarbiauti reintegruojantis. Jei tai nepadeda, darbdavys gali sustabdyti atlyginimą arba įšaldyti atlyginimą. Darbdavys apie tai praneša išsiųsdamas darbuotojui registruotą laišką. Tik po to priemonė gali būti įgyvendinta.
Kuo skiriasi darbo užmokesčio įšaldymas ir darbo užmokesčio sustabdymas?
Norėdamas priversti darbuotoją bendradarbiauti, darbdavys turi dvi galimybes: visiškai arba iš dalies sustabdyti arba sustabdyti atlyginimą. Kalbant apie teisę į darbo užmokestį, reikėtų atskirti reintegracija ir kontrolės įsipareigojimus. Reintegracijos įsipareigojimų nevykdymas (atsisakymas tinkamo darbo, trukdymas ar atidėjimas, nebendradarbiavimas rengiant, vertinant ar koreguojant veiksmų planą) gali lemti darbo užmokesčio įšaldymą. Darbdavys neprivalo ir toliau mokėti darbo užmokesčio už laikotarpį, kai darbuotojas nevykdo savo įsipareigojimų, net jei darbuotojas vėliau atlieka savo pareigas (BW 7:629-3 str.). Teisės į darbo užmokestį taip pat nėra, jei darbuotojas nėra (ar nebuvo) nedarbingas. Tačiau tarkime, kad darbuotojas nesilaiko stebėjimo reikalavimų (neatvyksta į įmonės gydytojo kabinetą, nepasiekiamas nustatytu laiku arba atsisako suteikti informaciją įmonės gydytojui). Tokiu atveju darbdavys gali sustabdyti darbo užmokesčio mokėjimą. Tokiu atveju darbuotojui vis tiek bus mokamas visas atlyginimas, jei jis laikysis stebėsenos reikalavimų. Įšaldžius darbo užmokestį, darbuotojo teisė į atlyginimą išnyksta. Darbuotojas vėl gauna darbo užmokestį tik tada, kai įvykdo įsipareigojimus. Sustabdžius darbo užmokestį, darbuotojas turi teisę į darbo užmokestį. Tik jos mokėjimas laikinai sustabdomas, kol jis vėl įvykdys savo įsipareigojimus. Praktikoje darbo užmokesčio sustabdymas yra dažniausiai naudojama spaudimo priemonė.
Nuomonių skirtumas
Darbdavys gali nesutikti, jei įmonės gydytojas įvertins, kad darbuotojas (nebėra) neserga. Jei darbuotojas nesutinka, galima prašyti nepriklausomos institucijos ekspertizės.
Po konflikto darbuotojas paskambina sergantis.
Gali būti situacijų, kai darbdavys skiriasi nuo darbuotojo tuo, kada galima atnaujinti darbą (iš dalies). Dėl to pravaikštos gali sukelti konfliktą. Priešingai, konfliktas darbo vietoje taip pat gali būti priežastis iškviesti ligonius. Ar darbuotojas praneša apie susirgimą po susidūrimo ar nesutarimo darbo vietoje? Jei taip, paprašykite įmonės gydytojo įvertinti, ar darbuotojas nedarbingas. Įmonės gydytojas, atsižvelgdamas į situaciją ir sveikatos nusiskundimus, gali pasiūlyti poilsio laiką. Šiuo laikotarpiu konfliktą galima bandyti išspręsti, galbūt tarpininkaujant. Ar darbdavys ir darbuotojas nesutaria, ar yra noras nutraukti sutartį su darbuotoju? Tada dažniausiai seka pokalbis dėl sutarties nutraukimo. Ar tai nepasisekė? Tada darbdavys prašys apylinkės teismo nutraukti sutartį su darbuotoju. Šiuo atveju labai svarbu, kad darbuotojui būtų sukurta tiksli pravaikštų byla.
Darbuotojas turi teisę gauti pereinamojo laikotarpio pašalpą (kompensaciją atleidžiant iš darbo) tiek nutraukimo sutartyje, tiek nutraukiant darbo sutartį per apylinkės teismą.
Nedarbingumo atostogos pagal laikinąją sutartį
Ar darbuotojas vis dar serga, kai baigiasi darbo sutartis? Tada darbdavys nebeturi mokėti jiems atlyginimo. Tada darbuotojas išeina nepatenkintas. Darbdavys privalo pranešti apie darbuotojo ligą UWV paskutinę darbo dieną. Tada darbuotojas iš UWV gauna ligos pašalpą.
Patarimai dėl pravaikštų
Negalėjimas dirbti dėl ligos dažnai sukelia daug „vargo“. Tuomet svarbu būti budriems. Kokios teisės ir pareigos galioja, o kas dar galima ir nebegalima? Turite klausimų dėl nedarbingumo atostogų ir norėtumėte patarimo? Tada susisiekite su mumis. Mūsų darbo teisininkai mielai jums padės!